Mumyse egzistuoja tokia nejudanti sritis, esanti už laiko ir erdvės ribų; ji nedalyvauja minčių ir emocijų žaidime. Pirma užduotis yra centruoti sąmonę šioje srityje ir išlaikyti ją ten : tai ir yra Mukti(išsilaisvinimas). Mumyse, kitoje mūsų asmenybės pusėje, randasi Puruša (sąmonė arba būtis), atributai kurios atsiskleidžia po truputi, vienas po kito.
Iš pradžių ji pasireiškia, kaip nekintanti ir neaistringa veiksmų ir jausmų liudininkė. Paskui tai patampa sankcijų skirstytoja: ji arba prisijungia prie vienokios ar kitokios Prakriti (gamta, kūrybinė energija)judėjimo, - noro, minčių ar veiksmo, arba neduoda tam sutikimo. Gavusi atitinkama nurodymą, pavyzdžiui, draudimą dalyvauti kažkokioje emocijoje, esybė nusisuka nuo jos, nežiūrint į tai, kad trauka prie jos, gali būti, dar pakankamai stipri.
Paskui Puruša tampa Žinanti, kuri savyje turi žinias. Šitas pažinimas turi keletą formų: žemesnė forma – intuicija, po to seka visa jungiantis pažinimas. Bet kuriuo atveju jausmas daugiau nėra , kaip būdas pažinti ir tai įgyjama betarpiškai.
Ir galų gale Puruša pasireiškia , kaip Išvara (dievas, kaip gamtos valdovas). Veikdama ir valdydama dėka savo įrankių, ji galutinai „paima savo karalystę į savo rankas“.
Šitas įsitvirtinimas vyksta dviem etapais. Iš pradžių kontaktas yra mentalinio(proto) pobūdžio-dvasinio mentalo zonoje. Žmogus įsisąmonina savo mentalą, savo jausmus ir savo kūną kaip NE_SAVE. Jis jaučia, kad egzistuoja virš jo, virš laiko ir erdvės formos. Jis įgyja ramybę ir pasitikėjimą.
Tam, kad pasiekti gilią būseną, iš pradžių reikia išmokti stabdyti mintis valios dėka. Iš pradžių reikia mentaliai ( nes kol kas kitaip negalime) atskirti save nuo mentalo, pažiūrėti į jį iš šalies, ištyrinėti jį. Ir kai mentalas atskirtas, minčių sustabdymas nebėra toks sudėtingas. Tai pirma jogos pamoka, atskirti save nuo mentalo, įsisąmoninti jį, kaip kažką išorinio, ne jumyse ir užimti stebėtojo poziciją. Paleiskite mintis sava eiga ir neleiskite joms įtraukti save. Darykite tai per meditacijas. Po to , tai ką įgysite per meditacijas, perkelkite į kasdienę veiklą.
Trečiadienis, gruodžio 30d. 1925m.
Pirmiausia nereikia atsiskirti nuo kiekvienos minties ar jausmo; tiesiog reikia į jas žiūrėti, kaip į kažką išorinio, jūsų atžvilgiu. Mentale yra dvi sritys : viena aktyvi ,o kita rami ir dėmesinga, nepaliečiama gamtos judėjimo. Jūs turite visada prisiminti ir žinoti apie šitą skirtumą. Jūs per daug skubate, net stengdamiesi pašalinti tokią mintį, kaip „tai ne aš“. Kol kas ji turi jums tarnauti, kaip instrumentas šitoje veikloje.
Likite stebėtojais savo minčių ir jausmų, įsisąmonindami, kad jos ne jumyse ir jūsų neliečia. Tolimesnėje šitoje veikloje ant jūsų nusileis aukštesnė sąmonė, kuri perims vadovavimą jūsų mentalu.
Bet niekada nekovokite su mentalu, kadangi ,tai ką jūs atmetate, kam priešinatės, grįš pas jus su dar didesne jėga.
Kovoti – vadinasi įžengti į nesibaigiančių sunkumų sritį.