Search
  • GBS

Jiddu Krišnamurti III DalisSąmonė - Pilnatviškas gyvenimas. Įsisąmoninimas

Updated: Aug 17, 2020




Kada jūs įsisąmoninsite savo sąlygotumą, jums bus suprantama jūsų sąmonės pilnatvė. Sąmonė, kaip visą apimanti sfera, kurioje funkcionuoja mintis ir santykiai.


Visi motyvai, poreikiai, baimės, įkvėpimai, malonumai, aistringi norai, viltys, liūdesys, džiaugsmai, randasi šitoje sferoje. Bet mes padalinome šią samonę į būdraujiančia ir miegančia, į aukštesnį ir žemesnį lygius, į paviršutinį - tai mūsų kasdienės mintys, jausmai ir veikla, ir į apatinį taip vadinamą pasamonę, kuri nėra įprasta , kuri pasireiškia atsitiktinai per nuojauta , intuicija ir sapnus.


Mes užsiimame tik vienu nedideliu sąmonės kampeliu, kuris daugiausia surištas su mūsų gyvenimu. Likusioji dalis mūsų vadinama pasamonė, su jos motyvais, baimėmis, rasine ir paveldima harakteristika, palieka mums nepasiekiama. Ir štai aš užduodu jums klausymą:ar aplamai egzistuoja toks dalykas , kaip pasąmonė.?


Mes labai laisvai naudojamės tuo žodžiu. Mes sutikome  laikyti tai kažkuom tai egzistuojančiu, leidę plepaliojantiems analitikams įskverbti tai į mūsų kalbą. Bet ar egzistuoja toks dalykas? Ir kodėl mes suteikiame tam tokią didelę reikšmę? Pasąmonė man įsivaizduojama tokia pat triviali ir buka, kaip ir mūsų suvokiantis protas: toks pat siauras, fanatiškas, priklausomas, smulkmeniškas ir pilna pavojų.


Ir taip, ar įmanoma apimti visą sąmonės sferą, o ne tik jos dalį ar fragmentą? Jeigu jūs sugebate apimti visą sąmonės sferą pilnai, tada fukcionuos jūsų pilnas dėmesys , o ne jos dalis.


Tai svarbu  suvokti, kodėl, kai tik jus apimate visą sąmonės sferą, dingsta trintis. Ji kyla tik tai tada, kai jūs sąmonę dalinate, kuri jungia savyje visą mastymą,veiksmą ir įsivaizdavimą,  į įvairius lygius- tada egzistuoja trintis ir disharmonija. Mes gyvename fragmentais. Darbe mes vieni, namuose kitokie. Jūs kalbate apie demokratiją, o širdyje despotai. Jūs kalbate apie meilę kaimynui ir tuo pačiu jūs jį žudote konkurencija.


Kažkokia jūsų dalis veikia ,stebi nepriklausomai nuo kitos. Ar suvokiate savyje šitą fragmentuotą egzistenciją? Ar įmanoma , kad protas, kuris padalino pačio savęs funkcionavimą, savo paties mąstymą į fragmentus, pilnai apimtų visą šitą sferą?

Ar įmanoma visą šitą sąmonės sferą apimti pilnai, kad būti pilnatvišku žmogumi?


Jeigu jūs tik bandysite suprasti visą “Aš” struktūrą , nepaprastai sudėtingą asmenybę, žingsnis po žingsnio, numesdami vieną sluoksnį po kito, ištyrę kiekvieną mintį, jausmą ir motyvą, jūs atsidursite spastuose analitinio proceso, kuris gali iš jūsų pareikalauti savaičių , mėnesių, metų.


O kada jūs į šitą procesą įtraukiate laiką, jūs neišvengiamai darysite įvairių formų nukrypimus, todėl kad “Aš”-tai sudėtinga esybė, kuri juda, gyvena, kovoja, nori, neigia, patiria įvairios rūšies spaudimą, stresą, įtaką ir visą tai ją įtakoja, veikia. Taip jūs atskleisite patys sau, kad tai ne kelias. Jūs suprasite , kad egzistuoja tik vienas būdas pamatyti save, -tai pamatyti pilnai, akimirksniu, ne laike, ir jūs galite apimti visą savo pilnumą tik tada, kai protas ne fragmentuotas. Tai ką jūs matote pilnai apėmę, -yra išmintis.


Bet ar galite jūs tai padaryti? Daugeliui iš mūsų tai neįmanoma, mažai kas, kada nors žvelgė į tai pakankamai rimtai, todėl kad mes niekada labai rimtai nežiūrėjome patys į save. NIEKADA. Jūs perkeliate kaltę kitiems. Mes arba pateisiname save, arba bijome žiūrėti. Bet kai jūs žiūrėsite pilnai, visa savo esybe-savo akimis, ausimis, savo nervais, tada jūs priimsite tai, su pilnu savęs atmetimu, tada neliks vietos baimei, prieštaravimams ir vadinasi nebus konflikto.


Dėmesys ir susitelkimas-skirtingi dalykai. Susitelkimas-tai išskirimas. Dėmesys, kuris yra pilnas sąmoningumas, nieko neišskiria. Man atrodo, kad daugelis iš mūsų ne tik nesuvokia apie ką mes kalbame, bet ir tai, kas mus supa aplink:spalvos , žmones, medžių kontūrai, debesys, vandens judėjimas.


Gali būti, kad tai vyksta todėl , kad mes užsiėme savim:mūsų smulkiomis nereikšmingomis problemomis, mūsų asmeninėmis įdėjomis, malonumais, garbės troškimo siekiais, - taigi , mes negalime priimti objektyviai.Ir visgi mes labai daug kalbame apie sąmoningumą. Kartą Indijoje aš važiavau automobilyje. Aš sėdėjau priekyje.


Gale sėdėjo trys ponai ir kalbėjo apie sąmoningumą ir ta tema uždavinėjo man klausimus. Nelaimei vairuotojas netyčia pervažiavo ožką. Tie trys džentelmenai ir toliau aptarinėjo sąmoningumą, visiškai neįsisąmonindami, kad partrenkė ožką. Kai šitiems žmonėms , kurie siekė sąmoningumo, pasakė , kad jiems trūksta dėmesingumo, jie buvo labai nustebę.


Ir su daugeliu iš mūsų vyksta tas pats.Mes nesuvokiame nei išorės, nei vidaus. Jei jūs norite suprasti paukščio, musės, lapo ar žmogaus grožį, jūs turite nukreipti į tai visą savo dėmesį. Tai ir bus įsisąmoninimas. O kad nukreipti visą savo dėmesį į kažkatai, tam turi būti suinteresuotumas. Tai reiškia, kad jei jūs ištikro norite kažką suprasti, tam jūs turite atiduoti visą savo protą ir širdį.


Toksai sąmoningumas-tai tartum gyventi su nuodinga gyvate viename kambaryje.Jūs sekate kiekvieną jos judėsį, kiekvieną jos garsą.

Jei jūs pažvelgėte į savo vidų labai giliai, tai galite pažvelgti dar giliau. Kada jūs naudojate žodį”dar giliau”, tai nėra palyginamasis lygmuo.Mes mastome palyginimais:turtingas vargšas,gilus paviršutinis,laimingas nelaimingas.


Mes visada matuojame ir lyginame. Bet ar aplamai savaime egzistuoja  tokie supratimai, kaip “gilus” ir  “paviršutinis” .Kai aš sakau , kad mano protas siauras, ribotas, paviršutinis, kaip aš tai sužinau? Ar lygindamas savo protą su jūsų, kuris turi daugiau galimybių, kuris ryškesnis ar gyvesnis? Ar galiu aš  sužinoti apie savo smulkmeniškumą, nelygindamas jo su kitais? Kada aš alkanas nelyginu savo dabartini alkį su vakarykščiu.


Jei aš visą laiką lyginu jus su savim, stengiuos būti  tokiu , kaip jūs, tai aš atsisakau būti tuom , kas aš esu. Tokiu būdu aš sukuriu iliuziją. Kai aš suprantu, kad lyginimas priveda prie dar didesnės iliuzijos, dar didesnės kančios, kokios formos jis bebūtų, kai aš suprantu , kad savianalizė pridedanti prie žinojimo apie save gabaliuką po gabaliuko, arba sutapatinimas savęs su kažkuomtai išoriniu, ar tai būtų valstybė, gelbėtojas ar idealogija, veda tik prie dar didesnio paklusnumo ir atitinkamai prie didesnio konflikto, kai aš visa tai suvokiu, aš pilnai atsikratau nuo įpročio lyginti.


Tada mano protas daugiau nebeieško. Tai labai svarbu suprasti šitą būseną, kada mano protas daugiau nebeieško, ne naršo visur, neuždavinėja klausymų. Tai nereiškia , kad mano protas patenkintas esama padėtim. Tai reiškia kad mano protas nebekuria iliuzijos. Toks protas gali pradėti veikti visiškai kitame lygmenyje.


Tame lygmenyje , kuriame mes paprastai gyvename,-kasdienis gyvenimas, sutvertas iš skausmo , kančios , malonumų, -sąlygojo mūsų protą, apribojo jo prigimtį. Ir kai šitie skausmas baimė, malonumai baigiasi(kas nereiškia , kad baigėsi džiaugsmas, nes džiaugsmas-tai skirtingas jausmas nei malonumas) , tada protas funkcionuoja kitame lygmenyje, kur nėra konflikto, kur nėra padalinimo.


Žodžių lygmenyje mes galime prieiti tik iki šitos ribos. Viskas kas yra už jos negali būti išreikšti žodžiais. Iki šiol mes galėjome aprašyti, paaiškiti, bet nėra paaiškinmo ir žodžių, kurie galėtų atverti duris. Šitos durys gali atsiverti , tik dėka pastovaus sąmoningumo ir dėmesingumo


.Įsisąmoninimo to ką mes kalbame, kaip mes vaikštome, apie ką mes galvojame. Tai panašu į sutvarkytą kambarį ir palaikymą jo švariu. Laikyti kambarį švarų svarbu vienu aspektu, bet visiškai nesvarbu kitu. Kambaryje turi būti tvarka, bet tvarka negali atidaryti durų. Durų neatidarys ir jūsų norai ar valia.


Jūs turite pripažinti, kad viską ką mes galime padaryti, -tai laikyti kambarį tvarkoje, o tai reiškia būti doru dėl pačios dorybės, o ne dėl to ką ji duos. Būkite protingi, saikingi, ramūs, tada galbūt, jei jums pasiseks, langas ir atsidarys, ir papūs lengvas vėjukas, bet tai gali ir neatsitikti.


Tai priklauso nuo jūsų proto būsenos, ir tai galite suprasti tik jūs patys, stebint jį ir niekada nesistengdami suteikti jam tam  tikros formos, niekada nepriimti tik tam tikros vienos pusės, niekada neneigdami, ar sutikdami, niekada neteisindami, niekada neteisdami, kas reiškia stebėti be kažkokio tai pasirinkimo. Dėka tokio sąmoningumo, kuriame nėra pasirinkimo, gali būti, atsidarys durys, ir tada jūs sužinosite, kas tai per lygmuo, kuriame neegzistuoja nei konfliktas , nei laikas.



#krišnamurti #išmintis #yoga

8 views0 comments

Recent Posts

See All

OŠO